 |
|
 Anot psichoanalitiko R. Milašiūno, mūsų visuomenei yra būdinga lengvai teisti ir nuteisti. Lygiai taip pat nemaža mūsų žmonių dalis linkusi lengvai interpretuoti faktus, o taip pat ir įvairių mokslininkų pasisakymus. Kadangi psichologija yra viena iš jautriausių žmonijos temų ir ji susijusi su nemaža dalimi neįmintų psichikos mįslių, mes nesunkiai imamės manipuliacijos ir psichologijos atstovų teorijomis. Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  Bendravimas – tai kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdieninė veikla. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, interpersonalinis). Kitas bendravimo tipas - neverbalinis bendravimas (arba nežodinis bendravimas) parodo visą tai, ko nepasakome žodžiais. Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  Manau, kiekvienas žmogus yra kada nors girdėjęs frazę „ši daina sukelia tiek emocijų...“ ir tikiu, kad beveik kiekvienas šią frazę yra ištaręs. Taigi įdomu, kaip toks, atrodo, niekuo neišsiskiriantis savo svarba mums darinys kaip daina, gali sužadinti nuoširdžią šypseną, arba atvirkščiai – išspausti ašarą? Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  „Neverta laukti pasakų stebuklo, geriau jį susikurkime patys“ – R. Milašiūnas Artėjant kalėdoms, stebuklų metui, prisimename ir stebuklingas pasakas, kurias skaitėme vaikystėje ir kurias iki šiol skaito vaikai. Tačiau ką tos pasakos iš tiesų kalba mums ir mūsų vaikams? Anot psichoanalitiko R. Milašiūno, pasakos verčia mus laukti stebuklo, tačiau tas stebuklas ne visuomet būna kupinas gėrio, o neretai jis neša ne visai gerų dalykų. Tereikia pabandyti įžvelgti gilesnes pasakų pamokas. Pabandykime tai padaryti su humoru. Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  Filmai jau nuo seno yra kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni jų žiūri daug, kiti retkarčiais, vakare, po darbų arba ryte. Kiekvienas mėgsta vis kitokius filmus. Taip pat filmų pasaulyje savo kamputį turi ir psichologija. Kokie yra geriausi filmai, kuriuose vaizduojama psichologija, psichiatrija ar psichoterapija, ar kurie yra kuom nors susiję su šiomis sritimis? Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  Lapkričio 21 dieną visame pasaulyje yra minima Pasaulinė sveikinimosi diena. Tačiau, ar tai išties reikšminga diena? Pasak psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, tokį klausimą sau turėtų užduoti ne vienas žmogus. Visi esame pripratę matyti rankos paspaudimą kaip formalumą, tačiau dažnai pamirštame, kad tokį gestą galime paminėti ir šiaip, be progos. Juk jis sukurtas ne veltui.. Mūsų visuomenė tapo atspari tradiciniam šiltam pasisveikinimui ir trumpam pokalbiui. Tik jaunimas, anot R. Milašiūno, dar nebijo susitikę apsikabinti, nuoširdžiai pasidžiaugti vieni kitais. Vis dėlto, vyresnieji tam vistiek nepritaria, teigdami, kad viešai rodyti tokius dėmesio ženklus yra nepadoru, juk santūrumas lietuvį puošia! Tačiau, gilinantis į tokius, atrodo, paprastus reiškinius, randame žymiai svarbesnių, ne tokių paprastų jų atsiradimo priežasčių. Vos tik gimęs vaikas iš karto susiduria su šiais reiškiniais – mamos prisilietimas, apsikabinimas, nešiojimas ant rankų, vėliau – motinos šypsena ir balsas – visa tai padeda vaikui jaustis mylimam ir saugiam, ir galiausiai – tapti tikru žmogumi. Žmogus gebėjimas dalytis patirtimi ir prasideda būtent nuo šypsenos ir balso, prisilietimo. R. Milašiūnas teigia, kad visi nešiojamės savo vaikystės aidą iki pat mirties. Jį bandome atkurti, kaip ir pačius tolimiausius jo atgarsius, tačiau dažnai šių atgarsių išvis neturime, dėl mūsų tėvų nuolatinio skubėjimo ir laikinų idealų. Vaikai numetami auklėms, kuomet išties vaikui tereikia tėvų šypsenos, balso ir prisilietimo. Tai vėlgi, ar iš tiesų Pasaulinė sveikinimosi diena nėra tokia reikšminga? R. Milašiūnas. „Labas, kaip laikaisi?“ Ar tik? www.veidas.lt .................................................................................................................................................  Nuo pat atsiradimo XIX – XX a. sandūroje, psichoanalizė nuėjo labai ilgą kelią. Tad kokia psichoanalizė buvo pačioje pradžioje ir kokia ji yra šiandien? Pasak psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, ji išties stipriai pasikeitusi, atsirado naujų šakų, tačiau visos remiasi S. Freudo sukurta teorija. Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  PsichoterapijaŠiais laikais psichoterapija reikalinga daugeliui. Tačiau, nors tai yra priimtinas ir populiarus gydymo metodas pasaulyje, Lietuvoje daugeliui jis vis dar išlieka tabu. Greičiausiai todėl, kad žmonės paprasčiausiai per mažai apie jį žino arba painioja su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, psichiatrija, kuri iki šiol mums siejasi su represijomis ar beprotybe. Taigi, kas yra toji psichoterapija? Literatūroje galime rasti daugybę psichoterapijos apibrėžimų. Visi jie iš esmės teisingi, tačiau, kaip teigė Raymondas J. Corsinis, trumpai psichoterapiją galime apibrėžti kaip tam tikrą formalią, dviejų žmonių (gydytojo ir paciento) tarpusavio sąveiką pokalbiu, kurios užduotis – sumažinti paciento distresą, kurį sukelia vienos ar kelių žmogaus funkcijų – pažintinių (mąstymo sutrikimai), emocijų (kančia ar emocinis diskomfortas) arba elgesio (netinkama elgsena) – sutrikimas. Skaityti toliau >> .................................................................................................................................................  Spalio 10-oji visuomet pasaulyje minima kaip Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Tačiau nemaža dalis mūsų tautiečių, priešingai nei vakariečiai, įsivaizduoja, kad psichikos sutrikimai tėra psichozės, kurių reikia bijoti, o tuo pačiu vengti ir jomis sergančiųjų, o geriausia – uždaryti juos į psichiatrines ligonines ar globos namus. Kaip sako psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, nematai, vadinasi nėra. Vis dėlto atrodo, kad mes tiesiog vengiame tiesos, kuri sako, jog psichikos sutrikimai yra ir tos pačios psichologinės problemos, nerimas, depresija ar net miego sutrikimai. Tagi, psichikos sutrikimų turime visi. Todėl geriau būtų nuo jų ne bėgti, bet bandyti problemas spręsti kartu su profesionalu. Deja, mūsų tautiečiai ir šiuo klausimu laikosi keistos pozicijos. Priešingai nei vakariečiai, jie linkę problemas neigti ar skandinti alkoholyje vietoje to, kad kreiptųsi į psichoterapeutą. Kaip sako R. Milašiūnas, jei skauda širdį, mes kreipiamės į gydytoją, bet sielos skausmą esame linkę patikėti įvairaus plauko burtininkams ar ekstrasensams. Tuo tarpu psichoterapija yra moksliškai pagrįstas metodas, kuris padeda atrasti kelius problemoms spręsti. Ir nereikia tikėtis, kad kažkas tą padarys už jus. Psichoterapeutas tebus vadovas, o problemas aktyviai spręsite jūs patys. Ir jei sakote, kad netikite psichoterapija, vadinasi, nepasitikite tik savimi pačiais... R. Milašiūnas. Visų mūsų psichikos sveikatos diena. www.veidas.lt |